Beviltiškų skolų nurašymas: reglamentavimas, duomenų surinkimas, ataskaitos ir sprendimai

Mokesčių administratorius kontroliuoja kaip mokesčių mokėtojai taiko teisės aktuose numatytus reikalavimus pagrįsdami skolų beviltiškumą ir pripažindami beviltiškus įsiskolinimus riboto dydžio leidžiamais atskaitymais. Teisės aktai numato, kad užsienyje registruotų skolininkų skolų beviltiškumas įrodinėjamas ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos respublikoje registruotų skolininkų.

 

Padėdami klientams spręsti su skolų beviltiškumo nustatymu susijusias situacija, mes:

 

  1. Vykdome skolų išieškojimą užsienyje ir Lietuvoje, parengiame skolų išieškojimo aktus, ataskaitas apie skolininko ekonominį aktyvumą ir kreditingumą;
  2. Padedame surinkti skolos beviltiškumui pagrįsti reikalingus dokumentus;
  3. Kai skola neatitinka beviltiškos skolos ar ekonomiškai nenaudinga vykdyti skolos pripažinimo beviltiška procedūrą - siūlome  situacijos sprendimą.
  4. Perkame problemiškas ir ilgalaikes skolas.

Užregistruokite savo skolą ir mes pateiksime Jums pasiūlymą.

 

 

 

Skolų beviltiškumo nustatymo reglamentavimas

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad skola laikoma beviltiška, jeigu:

 

  1. Mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčių mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose;
  2.  skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;
  3. skolininkas yra likviduotas;
  4. skolininkas yra bankrutavęs.

Kai skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, likviduotas ar bankrutavęs, skolos gali būti pripažįstamos beviltiškomis tą patį mokestinį laikotarpį, kurį jos susidarė, jeigu skolos buvo įtrauktos į mokesčių mokėtojo pajamas ar buvo užfiksuotos mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose ir mokesčių mokėtojas tą mokestinį laikotarpį, kai susidarė skolos, surenka skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodančius dokumentus.

 

Kaip skirstomos beviltiškos skolos pagal sumos dydį?

 

Kai mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į jo pajamas (arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose), tai dokumentų, įrodančių skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti skolas, pobūdis priklauso nuo skolos dydžio.

 

  1. Skolos iki 3000 EUR;
  2. Skolos nuo 3000 iki 30000 EUR;
  3. Skolos virš 30000 EUR.

 

Kokius dokumentus mokesčių mokėtojas turi surinkti, kai vieno skolininko skolų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 3 000 eurų?

 

Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus įrodančius jo pastangas skolas susigrąžinti. Tai gali būti susirašinėjimo ar susitikimų su skolininku dokumentai, pretenzijos, raginimai, protokolai ir kt. dokumentai.

 

Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus įrodančius , kad skolos neįmanoma atgauti. Tai dažniausiai skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai, įrodantys negalimumą išieškoti skolas. Taip pat informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu ir pan. dokumentai.

 

SVARBU: Vien dokumentų, įrodančių mokesčių mokėtojo pastangas susigrąžinti skolą, nepakanka jos beviltiškumui pagrįsti. Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius skolos išieškojimo negalimumą (pvz. išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių aktas apie vykdytą išieškojimą ir nustatytas aplinkybes).

 

Kokius dokumentus mokesčių mokėtojas turi surinkti, kai vieno skolininko skolų suma yra didesnė nei 3 000 eurų, bet neviršija 30 000 eurų?

 

Kai skolos suma didesnė nei 3000 EUR, bet neviršija 30000 EUR, mokesčių mokėtojas neprivalo turėti teismo sprendimo (nutarties, nuosprendžio), kuriuo patvirtinama jo teisė susigrąžinti skolas.

 

Mokesčių mokėtojas privalo turėti dokumentus, kurie patvirtintų faktą, kad skolininkas neturi jokio privalomojo registruoti turto (nekilnojamo turto, privalomų registruoti transporto priemonių). Dažniausiai surenkamos turto teisinę registraciją atliekančių įmonių ar valstybės institucijų išduodams pažymos (ar pan. dokumentai).

 

Mokesčių mokėtojas taip pat turi turėti dokumentus, įrodančius bent vieną iš šių aplinkybių:

 

  1. Bylose su kitais kreditoriais iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kitų kreditorių reikalavimams patenkinti;
  2.  Skolininkas yra nemokus. Nemokumą įrodantys dokumentai: skolininko balansas, viešai pateiktas skelbimas arba kitaip pateiktas pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatyta tvarka.

 

Kokius dokumentus mokesčių mokėtojas privalo surinkti, kai vieno skolininko skola viršija 30 000 eurų?

 

  1. Įsiteisėjusį Lietuvos Respublikos arba užsienio šalies teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimą, nuosprendį arba nutartį. Sprendimams prilyginami ir teismų įsakymai, priimami bylose dėl piniginių reikalavimų;
  2. Antstolio surašytą aktą ir vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas;
  3. Kai išieškojimas per anstolį nebuvo vykdomas, reikia turėti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Kokie dokumentai įrodo skolos beviltiškumą, kai skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu?

 

1. dokumentai, patvirtinantys skolininko mirties faktą. Jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas Lietuvos Respublikoje, mokesčių mokėtojas neprivalo turėti tai įrodančio dokumento (mokesčių administratorius šį faktą pats gali patikrinti duomenų bazėje);

2. Tais atvejais, kai skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, mokesčių mokėtojas turi turėti užsienio valstybės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį skolininko mirties faktą.

3. Dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms susigrąžinti arba kad paveldėtojo turto nepakanka palikėjo skoloms susigrąžinti.

 

Mokesčių mokėtojas taip pat turi turėti dokumentus, kuriuose turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko paveldėtojas (-ai) ir teisių bei pareigų perėmėjas (-ai).

 

Kai skolininkas yra likviduotas:

 

  1. Dokumentą, įrodantį likviduoto asmens išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Mokesčių mokėtojas neprivalo turėti šio dokumento, kadangi mokesčių administratorius juridinio asmens išregistravimo faktą pats gali patikrinti duomenų bazėje,
  2.  Jeigu skolininkas yra iš užsienio valstybės, – išregistravimo faktą patvirtinantis oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotas dokumentas.
  3. Dokumentai, kurie patvirtina faktus, kad likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms sugrąžinti, t. y. - teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, kuriuo patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas ir antstolio surašytas aktas ar vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas. Tačiau nėra privaloma turėti šiuos dokumentus, kai vieno skolininko suma neviršija 3 000 eurų arba didesnė nei 3 000 eurų bet ne didesnė nei 30 000 eurų.
  4. kiti dokumentai, kuriuose oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybės institucijos) yra patvirtinami faktai, leidžiantys taikyti beviltiškos skolos nustatymo nuostatas.

SVARBU: Vien fakto, kad skolininkas likviduotas nepakanka. Mokesčių mokėtojas turi dokumentais pagrįsti, kad skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms grąžinti ar buvo nemokus.

 

Kokie yra bankrutavusių skolininkų tipai?

 

 1. Juridinis asmuo, bankrutavęs pagal ĮBĮ įstatymą;

2. Fizinis asmuo, bankrutavęs pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau –FABĮ);

3.  Užsienio valstybės asmuo, bankrutavęs pagal tos užsienio valstybės teisės aktus.

 

Kokie skolų beviltiškumą įrodantys dokumentai turi būti surinkti, kai skolininkas yra bankrutavęs juridinis asmuo?

 

Skolų beviltiškumą įrodantys dokumentai gali būti:

 

 1.Įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto;

2. Dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš JAR. Pažymėtina, kad  skolininkui jau esant išregistruotam dėl bankroto, mokesčių mokėtojas neprivalo turėti išregistravimą patvirtinančio dokumento, kadangi mokesčių administratorius juridinio asmens išregistravimo faktą pats gali patikrinti duomenų bazėje.

 

Kokie skolų beviltiškumą įrodantys dokumentai turi būti surinkti, kai skolininkas yra bankrutavęs fizinis asmuo?

 

Mokesčių mokėtojas gali skolas priskirti beviltiškomis, kai negali jų susigrąžinti dėl to, kad skolininkas yra fizinis asmuo, dėl kurio baigta fizinio asmens bankroto byla, išskyrus atvejus, kai bankroto byla baigta teismui pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

 

Mokesčių mokėtojas turi gauti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą.

 

SVARBU: Kai įmonė skolos beviltiškumą pasirenka įrodyti dėl fizinio asmens bankroto, ji privalo turėti teismo nutartį ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Įmonė skolą galės laikyti beviltiška skola ir ją priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik pasibaigus fizinio asmens bankroto procedūroms pagal teismo nutartį (ar sprendimą).

 

Kokia specifika, kai skolininkas yra užsienyje registruotas asmuo?

 

Tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdomas užsienyje, reikia surinkti oficialiai išduotus teismo ar kitų užsienio kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies.

 

Užsienio asmenų skolų beviltiškumas įrodomas ta pačia tvarka kaip ir kitų skolininkų.

 

Kokie reikalavimai taikomi skolos beviltiškumą įrodantiems dokumentams?

 

Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentų, įrodančių skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti, originalus arba jų nuorašus. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka.

 

Kai dokumentai, kurio pagrindu skolos yra laikomos beviltiškomis, yra surašyti užsienio kalba, tai mokesčių mokėtojas turi turėti ir tokių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

 

Dokumentai, kurie tiesiogiai neįrodo, kad skolos gali būti laikomos beviltiškomis, o tik papildo mokesčių mokėtojo turimus dokumentus, kurių pagrindu skolos yra laikomos beviltiškomis,  gali būti teikiami netaikant oficialių dokumentų tvirtinimo ir legalizavimo tvarkos.

 

Nereikia legalizuoti ar patvirtinti pažyma (apostille) dokumentų, pateikiamų iš tų užsienio valstybių, su kuriomis yra įsigaliojusios dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tačiau tokių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka.

 

Tais atvejais, kai vieno užsienio asmens skola per vieną mokestinį laikotarpį neviršija 3 000 eurų, tai tokiu atveju skolos beviltiškumą liudijantys dokumentai ir (arba) nuorašai taip pat neprivalo būti legalizuoti.

Padedame spręstis su skolų pripažinimo beviltiškomis susijusias problemas